nuobrūža

núobrūža sf. (1) 1. nubrūžinta vieta: Ir maža epitelio nuobrūža sukelia labai smarkų skausmą P.Aviž. Tiktai viena strėlė buvo palikusi ilgą nuobrūžą smilkinyje rš. 2. pl. dulkės, pjuvenos, atsirandančios dildant metalą: Pirštai daug kur buvo įdrėksti, ištepti nuobrūžomis ir rūdimis rš.